Visos transporto priemonės, kad ir kokios naujos ir modernios bebūtų, prisideda prie aplinkos taršos, tad vis daugiau gyventojų, norėdami kuo mažiau kenkti gamtai ir tuo pačiu – patiems sau, ieško tvaresnių keliavimo alternatyvų. Ekspertų teigimu, tvariausių keliavimo būdų trejetuką sudaro vaikščiojimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu ir viešasis transportas.

„Ne tik mažiausiai anglies dioksido (CO2) išskiriantis būdas, bet ir palankus sveikatai, yra vaikščiojimas pėsčiomis, tad, kada įmanoma, reikėtų jam teikti pirmenybę. Toliau – važiavimas dviračiu. Jeigu kalbame apie tolimesnes keliones ar vykimą į užsienio šalis, akivaizdu, kad pirmi du būdai atkrenta, o lieka arba viešasis transportas, arba asmeninis automobilis. Keliavimas viešuoju transportu yra daug tvaresnis už keliones asmeniniu automobiliu, tad pirmiausia reikėtų rinktis viešąjį transportą, o tik kraštutiniu atveju važiuoti automobiliu“, – sako Vilnius TECH Automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas.

Tvariausias būdas keliauti – traukiniu

Paklaustas, kodėl dviratis yra mažiau tvarus negu vaikščiojimas, pašnekovas sako, kad kalbant apie transporto tvarumą svarbu vertinti ne tik jo naudojimo, bet ir gamybos bei utilizavimo metu išskiriamą CO2. Dviračiui pagaminti reikia energijos, o tai reiškia, kad gamybos metu išsiskiria tam tikras CO2 kiekis, tas pats galioja ir utilizavimo procesui.

Vis dėlto kalbėdami apie tvarų keliavimą, labiausiai akcentuojame transporto priemonių naudojimo metu išskiriamo CO2 kiekį. Pasak doc. dr. S. Pukalsko, galime jį palyginti ir taip pamatyti, kuri transporto priemonė šiuo aspektu yra tvaresnė, o kuri mažiau tvari.

„Pavyzdžiui, dyzelinis traukinys išskiria 3000-5000 g CO2 šimtui kilometrų. Atrodytų nemažai, tačiau jei paskaičiuosime, kiek į traukinį telpa keleivių, pamatysime, kad išmetamo CO2 kiekis vienam žmogui yra itin mažas. Palyginimui – lengvasis automobilis su vidaus degimo varikliu gali išmesti apytiksliai 100-200 g CO2 /100 km. Be abejo, keliauti automobiliu taip pat galima tvariau, bet tam reikia, kad juo važiuotų daug keleivių“, – kalba ekspertas.

Traukiniai pagal tvarumo aspektą, pasak pašnekovo, yra pirmoje vietoje iš viso viešojo transporto, tad ten, kur geležinkelių tinklas yra pakankamai išvystytas, vertėtų rinktis šį keliavimo būdą. Traukiniai ne tik išmeta sąlyginai nedaug CO2, bet ir turi mažas degalų sąnaudas, talpina daug keleivių ir krovinių, įsibėgėjęs traukinys juda pastoviu greičiu ir retai jį keičia, skirtingai nei autobusai ar automobiliai, o tai  lemia stabilesnes degalų sąnaudas.

Doc. dr. S. Pukalskas sako, kad ir dyzeliniai autobusai, o kartais – net ir lėktuvai, gali būti pakankamai tvarus keliavimo būdas, skaičiuojant jų išmetamą CO2.

„Dyzelinis autobusas išskiria 1000-2000 g CO2 /100 km. Autobusas didelis ir sunkus, jis sunaudoja daug degalų, todėl ir CO2 emisija didelė, tačiau padalinus ją iš vežamų žmonių skaičiaus, pamatytumėme, kad vienam žmogui emisija daug mažesnė, nei važiuojant automobiliu. Lėktuvų  CO2 emisija, skaičiuojant 1 keleiviui, taip pat yra pakankamai nedidelė – 80- 100 g CO2 /km. Šis rodiklis iš tiesų gana netikėtas“, – dalijasi pašnekovas.

Keičiasi ir transportas, ir jo infrastruktūra

Kalbėdamas tiek apie lengvąjį, tiek sunkųjį automobilių transportą, Vilnius TECH atstovas sako, kad pastaruoju metu matomos labai aiškios gamintojų taikomos tendencijos tvarumo link, taikant įvairias naujas technologijas.

„Visi kuru varomi varikliai veikia padedami daugelio įvairiausių technologijų – nuo gerinančių degimo procesą iki pačių degalų sudegimo. Su dabartinėmis technologijomis siekiama, kad degimo ir susimaišymo su oru procesai būtų kuo geresni. Kuo geriau viską pavyksta sudeginti, tuo daugiau išsiskiria energijos, o kuo daugiau išsiskiria energijos, tuo mažiau sunaudojama kuro, o taip susidaro mažiau CO2“, – aiškina doc. dr. S. Pukalskas.

Doc. dr. S. Pukalskas įsitikinęs, kad siekiant didesnio tvarumo miestuose turėtų daugėti viešojo transporto ir mažėti asmeninių automobilių. Viešasis transportas turėtų būti daug labiau patrauklesnis ir patogesnis keleiviams: daug transporto priemonių, kuo mažiau persėdimų ir kuo mažesni atstumai iki stotelių. Asmeninių automobilių ateityje turėtų mažėti, galbūt tolimoje ateityje miestuose jų gali išvis nelikti.

Lietuvos miestų viešasis transportas atnaujinamas jau daugiau nei dešimtmetį, senus, susidėvėjusius autobusus keičiant šiuolaikiškais, ekologiškais, hibridiniais ar varomais elektra. Tam pasitelkiamos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų lėšos. Pagal naujausius savivaldybių pateiktus duomenis šalies viešojo transporto parką miesto, priemiesčio ir tarpmiestiniams maršrutams šiuo metu sudaro apie 3,2 tūkst. transporto priemonių, iš kurių apie 13 proc. yra elektra varomi autobusai ir troleibusai.

Panaudodamos 2014–2020 m. laikotarpio ES Sanglaudos fondo investicijas – 51,4 mln. eurų, Lietuvos savivaldybės iš viso jau yra įsigijusios 179 netaršias viešojo transporto priemones, iš jų 90 troleibusų, 48 suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus ir 39 elektrinius autobusus. Iš 2021–2027 m. laikotarpio ES fondų investicijų naujoms viešojo transporto priemonėms įsigyti numatoma skirti 160 mln. eurų, už kuriuos bus įsigyjama daugiau kaip 340 autobusų ar troleibusų, be to, šiam tikslui bus naudojamos ir kitų finansavimo šaltinių lėšos.

Pasak pašnekovo, įtaką tvarumui transporto sektoriuje daro ir infrastruktūra. Lietuvos miestuose, įgyvendinant darnaus judumo planus, siekiama kurti darnią ir vientisą viešąją infrastruktūrą, kuri atitiktų gyventojų poreikius ir lūkesčius, prisidėtų prie oro taršos ir triukšmo mažinimo, darnaus judumo skatinimo mieste. Daug dėmesio skiriama efektyviam eismo srautų sureguliavimui, susisiekimo infrastruktūra geriau pritaikoma specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, tiesiami nauji ir rekonstruojami esami dviračių takai.

Įsibėgėjanti vasara dažną vilioja leistis į kelionę prie jūros. Iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir kitų šalies miestų ir miestelių gyventojai dažniausiai pajūrin keliauja automobiliu. Tvarumo ekspertas ragina nepamiršti labiau aplinkai draugiškų transporto priemonių ir tikina – taip ne tik mažiau kenksime gamtai, bet ir patys prasmingiau praleisime laiką.

Iniciatyvos „tvariau.lt“ autorius ir Klimato muziejaus vadovas Gediminas Kondrackis teigia, kad sprendimą persėsti iš automobilio į traukinį ar autobusą – turėtų lemti sąmoningas pasirinkimas kuo mažiau kenkti aplinkai.

„Jau seniai įrodyta, kad tiek autobusai, tiek traukiniai daro mažesnę žalą gamtai nei automobiliai: apytiksliai autobusas yra 2 kartus, o traukinys net 5 kartus mažiau taršus nei įprastas automobilis. Idealiame pasaulyje vien to pakaktų sąmoningesniam pasirinkimui“, – sako G. Kondrackis.

Jo teigimu, keliavimas ne automobiliu taip pat suteikia daugiau galimybių prasmingiau leisti laiką – važiuojant autobusu ar traukiniu galima dirbti, skaityti, žiūrėti filmus ar užsiimti kita mėgstama veikla, nes nereikia vairuoti.

Į pajūrį – traukiniu

Netoli Kauno gyvenantis pašnekovas tikina, kad Vilniaus gyventojai lietuvišką pajūrį gali patogiai pasiekti traukiniu, o kauniečiai – autobusu. O su savimi pasiėmus dviračius, galima pratęsti atostogas dar tvariau.

„Septynerius metus gyvenau Vilniuje ir neturėjau automobilio, bet prie jūros vis tiek nuvykdavau. Į traukinį pasiimdavau dviratį ir nukeliaudavau iki Klaipėdos arba Kretingos, nuo kur tęsdavau kelionę dviračiu į galutinį kelionės tikslą – Nidą ar Palangą. Tiems, kurie planuoja taip daryti ateityje, rekomenduoju pradėti minti nuo Klaipėdos, nes ten yra gana geras dviračių takas tiek į Palangos, tiek į Nidos pusę. Tiesa, šiemet dviračių takas nuo Smiltynės iki Juodkrantės yra tvarkomas, tad galimybę keliauti dviračiu Kuršių Nerijoje reikėtų pasitikrinti prieš kelionę“, – pataria G. Kondrackis.

Daugiau naujų takų dviratininkams ir pėstiesiems

Keliauti dviračiu skatina ne tik pastaraisiais metais itin populiarėję dviračiai, bet ir tvarkoma infrastruktūra.

„Itin džiugina, kad daugėja paprastų miesto dviračių, kuriais važiuojama kasdien – į parduotuvę, darbą ir panašiai. Tam reikalinga ir infrastruktūra – ne didesniam greičiui, o elementariam saugumui ir patogumui. Pavyzdžiui, Naujamiestyje Vilniuje susiaurintos gatvės, nepaisant vairuotojų kritikos, tapo saugesnės ir patogesnės dviratininkams“, – pabrėžia tvarumo ekspertas.

Pasirinkusius atostogauti su dviračiu pajūryje taip pat turėtų džiuginti per pastaruosius metus įrengti nauji ir atnaujinti dviračių bei pėsčiųjų takai. Panaudojant Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) investicijas, Palangoje nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas ties Bangų gatve nuo Klaipėdos plento iki Vytauto gatvės, rekonstruotas 1,2 km ilgio Ošupio pėsčiųjų ir dviračių takas – paklota nauja danga, o takas išskirtas į dvi dalis – dviračių ir pėsčiųjų, šią dalį pritaikant specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Tokiems poreikiams bus pritaikytas ir beveik kilometro ilgio Naglio alėjos takas tarp Šermukšnių gatvės ir Lino tako. Be to, Palangoje šalia viešojo naudojimo pastatų įrengtos septynios dviračių saugyklos-stoginės.

Nidoje ERPF lėšomis buvo rekonstruotas pėsčiųjų ir dviračių takas tarp centrinio ir pietinio paplūdimių, o miesto centrinėje dalyje, esančioje tarp Naglių ir Taikos gatvių bei „Agilos“ centro, atnaujinti pėsčiųjų takai, pritaikant žmonėms su specialiais judumo poreikiais. Šiuo metu vykdoma dviračių tako Smiltynė–Nida rekonstrukcija – iki liepos vidurio turėtų būti atnaujinta apie 13 kilometrų atkarpa nuo Smiltynės iki Juodkrantės. Takas bus ne tik platesnis – iki 3,5 m pločio vietoj buvusių 2–2,5 m, bet ir patogesnis tiek dviratininkams, tiek žmonėms su negalia. Netrukus planuojama skelbti viešąjį konkursą ir likusiam nesuremontuotam tako ruožui nuo Juodkrantės iki Pervalkos rekonstruoti, taip pat numatoma sutvarkyti „skersinius“ takus Pervalka–paplūdimys, Preila–paplūdimys.

Šiuo metu taip pat skelbiamas viešasis pirkimas dviračių tako šalia magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga ruože nuo 137,09 iki 141,79 km tiesimo darbams atlikti. Šis takas užtikrins nepertraukiamą, saugų ir patogų susisiekimą dviračiais tarp Kretingos ir Palangos. Planuojama, kad darbai bus baigti iki 2024 metų vasaros sezono pradžios.

Iš viso 2014–2020 metais pėsčiųjų ir dviračių takams Lietuvoje skirta 10,2 mln. eurų ERPF investicijų.

Pataria, kaip keliauti dar tvariau

Tvariau keliauti galima ne tik pasirenkant aplinkai mažiau taršų transportą, bet ir keičiant savo įpročius. G. Kondrackis atkreipia dėmesį, kad net ir nedideli pokyčiai gali būti reikšmingi.

Renkantis kelionės nakvynės vietą, patariama atkreipti dėmesį į galimybę atvykti viešuoju transportu. Planuojant išvyką verta apgalvoti ir pasiimamą bagažą – keliaujant lėktuvu rekomenduojama rinktis rankinį bagažą, nes kuo mažesnis jo svoris, tuo mažiau kuro sunaudojama.

„Keliaujant traukiniu ar autobusu, bagažo dydis yra mažiau svarbus, bet vis dėlto reikėtų tuo nepiktnaudžiauti ir imti tiek daiktų, kiek iš tikrųjų jų reikės“, – sako G. Kondrackis.

Jei ruoštumėtės pakeliauti po Lietuvą, kokį transportą rinktumėtės? Įprastai daugelis renkasi lengviausią būdą – automobilį. Tačiau ne šį kartą! 

„Nustebink Save“ kampanijos metu žinomi šalies nuomonės formuotojai Ineta Stasiulytė, Vidas Bareikis ir Vytenis Pauliukaitis tampa trumpametražio serialo herojais – kartu leisis į pažintinę kelionę per Lietuvą, rinkdamiesi darnaus judumo priemones ir aplinkai draugiškus keliavimo būdus. Šia kelione jie atskleis ES investicijų sukurtų pokyčių atradimus! 

Pirmasis jų nuotykis – kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą prasideda 8-tą valandą ryto Lietuvos geležinkelių stotyje. Jau visai netrukus!  

Dviratininkas gatvėje, kad ir ministras, jau nieko nebenustebins, tiesa? Pasiruoškite! 

Šiandien startuoja komunikacijos kampanija „Nustebink Save“, kuria kviesime visuomenę atrasti įvairiuose Lietuvos miestuose jau sukurtas darnaus judumo galimybes ir keliauti aplinkai draugiškomis transporto priemonėmis. 

„Per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto investicijų dėka Lietuvos susisiekimo sektoriuje įvyko daugybė teigiamų pokyčių – turime ne tik daugiau naujų kelių, bet ir išvystytą geležinkelių transportą, daugiau dviračių ir pėsčiųjų takų. Nuolat daugėja susisiekimo oro ir vandens transportu galimybių, aktyviai plečiamas viešas elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas. Tad galimybių keisti kasdienių kelionių įpročius yra kur kas daugiau, nei anksčiau, jų daugės ir ateityje, bet ne mažiau svarbu jas pastebėti ir išnaudoti“, – teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis. 

ES sukurti pokyčiai mūsų šalies susisiekimo sektoriuje tikrai nustebins kiekvieną: atskleisime investicijų mastą, informuosime apie reikšmingiausius projektus ir jų naudą kiekvienam šalies gyventojui, verslui bei ekonomikai. 

Mes pasiruošę nustebinti! O jūs – nustebinti save?