Iki šiol nebuvau vairavusi elektromobilio, todėl mielai pasiryžau iššūkiui kelis „elektrinius“ išmėginti ir pasižiūrėti, kuo iš subjektyvios asmeninės perspektyvos skirsis kelionės. Ar tikrai kaip diena ir naktis skirsis nuo tų, kurias jau daugiau nei 10 metų patiriu vairuodama dyzelinį automobilį, net jei jam didelių priekaištų ir neturiu. Taigi… Jeigu manote, kad iškart imsiu pasakoti, kaip elegantiškai išriedu iš aikštelės, tai ne. Mano pirmasis pasimatymas su elektromobiliu prasideda pokštu.

Nuo mechaninės – prie naujos kartos vairo

Kiekvienas, skaitantis šį tekstą, panašų eksperimentą gali pasidaryti kad ir šiandien. Šoktelėti iki automobilių nuomos aikštelės, kad ir kokios įmonės ji bebūtų, atsisiųsti programėlę, užsiregistruoti – ir štai, mažiausiai keli ir netgi ne vieno modelio elektromobiliai pasiruošę jūsų paslaugoms.

Pirmasis pasirinkimas trumpam pralėkimui iki Vilniaus miesto centro kavos – elektrinis „Mini Cooper“. Atsisėdu prisijaukinti elektromobilio. Aišku, nepajudėjus, neužsivedus, skirtumo nuo dyzelinio nepajusi. Tada suprantu, kad mano įprotis ir ištikimybė mechaninei pavarų dėžei kiek pasunkina reikalus. Esu vairavusi automatinę ne sykį, bandau atgaminti tuos prisiminimus, po kelių sekundžių neįprastai tylus burgztelėjimas pasufleruoja – „užsivedėm“.

Ir tuo kartu dyzelinio ar benzininio automobilio vairuotojas spust pedalą ir išlekia, vos taip ir nepadariau. Bet tada prisiminiau, kad lyg akies kraštu mačiau, pakrovimo laidas vis dar pajungtas. Svarstau, kiek gi tai man būtų kainavę? Kita vertus, gal būtų suveikusi kokia nors apsaugos sistema?

Nuo lemtingo truktelėjimo buvau per plauką, vis tik susitvarkiusi šią žioplystę, regis, jau buvau pasirengusi išriedėti į gatvę. Išriedėti kaip madinga naujos kartos vairuotoja.

Meditacija, meditacija ir dar kartą meditacija

Įsėdus į svetimą ar tiesiog dar nevairuotą automobilį reikia laiko jį prisijaukinti, todėl daug dėmesio kreipi į detales – kur šviesų rankenėlės, valytuvai ar pan. Vis tik vienas pirmųjų įspūdžių ir, sakyčiau, neišdildomas, kurį palieka elektromobilis, vienareikšmiškai yra garsas. Kitaip tariant – tyla, absoliutus automobilio darbo triukšmo nebuvimas…

Pirma, susidaro įspūdis, kad net nejungiant muzikos ar pan. važiavimas galėtų būti savotiška meditacija. Tiesą sakant, mano dyzelinė mašina to, kad mus veždama dirba sunkiai, niekada neslepia. Todėl kartais, norint malonesnio riedėjimo, aišku, spusteliu grotuvą.

Antras įspūdis, kad elektromobilyje tos muzikos nereikia „užleisti“ taip smarkiai. Važiuojant elektriniu „miniuku“, įspūdį padarė tai, kad muziką puikiai ir švariai girdi, net jeigu jos klausaisi negarsiai. Išvada šioje vietoje aiški: vairavimas gali net tapti savotiška meditacija, o iš melomano „rizikuoji“ tapti tyla besimėgaujančiu vairuotoju.

Kaip teigia šaltiniai, šiuo automobiliu vienu įkrovimu, galima nulėkti nuo 225 iki 234 kilometrų. „Miniuką“ galima įkrauti ir naudojantis buitiniu tinklu namuose, tačiau viešosiose krovimo stotelėse, naudojantis 50 kW galios krovimo stotele, „pamaitinti“ automobilio bateriją – nuo 0 iki 80 proc. – pakaktų gero pusvalandžio.

Kavos – už pigiau?

Priminsiu, kad į elektrinį automobilį įšokau su planu nulėkti iki Vilniaus miesto centro ir išgerti puodelį kavos. Ir šis, nieko neišskirtinis, sprendimas galiausiai išryškino dar vieną elektromobilio privalumą.

Įprastai važiuodamas miesto, o ypač – senamiesčio link, pradedi spręsti rebusą, kur reikės pastatyti automobilį.

Nors vaikščiojimas pėsčiomis yra puiki alternatyva judėjimui Vilniaus širdyje, vis tik sutikite, kad būna situacijų, kai norisi automobilį pasistatyti arčiau ir „susisukti greičiau“.

Artėdama senamiesčio link, prisiminiau, kad elektromobilių parkavimas mieste ar jo centre sostinėje yra nemokamas!

Įsukusi į Vokiečių. g., dienos metu ganėtinai nesunkiai radau vietą pasistatyti „miniuką“. Tada kilo mintis, kad tai draugiška ir gamtai, ir piniginei.

Pasistačiau elektromobilį ir išgėriau kavos už 3 eurus. Atvykus su savuoju dyzeliniu, kava su „parkingu“ būtų kainavusi jau 5,50 Eur.

Taigi – pirmasis pasimatymas su elektromobiliu, sakyčiau, vykęs. Malonių įspūdžių nemažai, o faktas, kad skirtumų nuo dyzelinio variklio yra, neginčytinas. Po kelių dienų laukia dar vienas bandymas – šįkart su pigiausiu rinkoje „elektriniu“. Išsiaiškinsime, kiek už tokį reikėtų pakloti ir koks pirmas įspūdis apie jį?

Ši publikacija – Susisiekimo ministerijos vykdomos komunikacijos kampanijos „Persėsk į elektromobilį“ dalis.

Elektromobilio baterijos svarba yra kur kas didesnė nei tradicinio automobilio degalų bako. Taip yra todėl, kad baterija turi įtakos automobilio ridai, eksploatacinėms savybėms, svoriui ir net išvaizdai, o bakas yra tiesiog talpykla.

Elektromobilių gamintojai nuolat tobulina baterijas, tad šioje srityje jau įvyko dinamiškų pokyčių: įkrovus bateriją dabartiniai elektromobiliai nuvažiuoja kelis kartus toliau nei gaminti prieš 10 metų. Baterijos efektyvumas priklauso ne tik nuo jos konstrukcijos, bet ir eksploatacijos: kaip ji įkraunama, kiek iškrauna, kur kraunama, kokiu metų laiku važinėjama.

Pagal telefoną sprendžiam apie automobilį?

Patirtis, susijusi su nešiojamaisiais, planšetiniais kompiuteriais bei išmaniaisiais telefonais, rodo, kad po kelerių metų naudojimo baterijos dažnai susidėvi: telefonų baterijos greitai išsikrauna, o nešiojamieji kompiuteriai galiausiai turi būti nuolat prijungti prie elektros tinklo.

Ar tokios nepatvarios yra ir elektromobilių ličio baterijos? Bėgant laikui mažėja kiekvienos baterijos talpa, tačiau elektromobilių gamintojai teigia, kad elektromobiliuose naudojamose baterijose, net ir nuvažiavus 200 tūkst. km, turėtų išlikti bent 70 proc. jų pradinės talpos, o pačios baterijos naudotinos ir praėjus 10 metų po pagaminimo.

Šiuos teiginius geriausiai įrodytų praktika, tačiau kur ieškoti tinkamų pavyzdžių, jei elektromobiliai vis dar pakankamai nauja transporto rūšis? Internete netrūksta informacijos apie Londono elektrinius taksi automobilius: nors jų rida siekia jau 400 tūkst. km, bet baterijos vis dar veikia daugiau nei 82 proc. efektyvumu.

Ar ir kitų elektromobilių baterijos demonstruos tokius gerus rodmenis, sužinosime po kelerių metų, kai visame pasaulyje bus surinkta daugiau duomenų. Vis tik aišku viena: naujuose elektromobiliuose naudojamos ličio jonų baterijos gerokai skiriasi nuo tų, kurios buvo naudojamos prieš 4–5 metus.

Baterijų efektyvumas – jų šeimininkų rankose

Kaip ir važiuojant benzininiu ar dyzeliniu automobiliu, taip ir važiuojant elektromobiliu, jo tarnavimo laikas iš esmės priklauso nuo automobilio eksploatacijos. Neretai teigiama, kad didžiausią įtaką elektromobilio baterijos ilgaamžiškumui turi įkrovimo ir iškrovimo ciklų skaičius, tačiau tai nėra visiškai teisingas teiginys – labiausiai baterijos ilgaamžiškumą trumpina įprotis pilnai įkrauti ją arba iškrauti.

Dažnas baterijos išeikvojimas „iki nulio“ ir įkrovimas „iki 100 proc.“ laikui bėgant pažeidžia jos elementus. Gamintojai rekomenduoja baterijas įkrauti tik iki 80 proc. ir neleisti joms visiškai išsikrauti, t. y. vengti situacijų, kai įkrovimo lygis nukrenta žemiau kaip 20 proc. Taip eksploatuojant, įkrovimo ir iškrovimo ciklų skaičius būna didesnis, o baterijos tarnavimo laikas ilgesnis.

Baterijos tarnavimo laiką taip pat trumpina pernelyg dažnas įkrovimas didelės galios įkrovimo prieigose, todėl nerekomenduojama vien tik jose įkrauti elektromobilį, šios prieigos labiau tinkamos atsiradus poreikiui įkrauti greitai arba tolimesnėse kelionėse.

Didelės galios įkrovimas labiau įkaitina baterijas, o tai trumpina jų tarnavimo laiką ir mažina talpą.

Vienas iš veiksmingiausių būdų prailginti baterijos tarnavimo laiką – atsakingas požiūris į įkrovimą ir išsikrovimą.

Karštis blogiau už šaltį?

Optimali elektromobilių baterijų eksploatacijos temperatūra – 15–25 °C, tačiau tai nereiškia, kad elektromobilis negali būti eksploatuojamas, kai už lango spaudžia -20 °C šaltis. Žema temperatūra nekenkia elektromobilio baterijai, tik sulėtina joje vykstančius procesus. Ryte, kai temperatūra -20 °C, įsėdę į elektromobilį, jūs iš karto pajudėsite, o važiuodami į darbą, galite pamatyti ne vieną neužsivedantį dyzelinį automobilį.

Nors žemoje temperatūroje elektromobilio įkrovimas trunka ilgiau, o nuvažiuojamas atstumas trumpėja, aukšta aplinkos temperatūra elektromobilių baterijoms yra pavojingesnė. Karštis pagreitina baterijose vykstančias reakcijas, todėl baterija tarnauja trumpiau.

Šį faktą atskleidė tarptautinės transporto sprendimų bendrovės „Geotab“ tyrimas, kurio metu buvo stebima 6 tūkst. elektromobilių. Po ketverių elektromobilių naudojimo metų vidutinė baterijos talpa karšto klimato šalyse siekė 90 proc., o vidutinio klimato šalyse – 96 proc. Blogiausius rezultatus demonstravo karšto klimato šalyse važinėjantys elektromobiliai, dažnai įkraunami didelės galios įkrovimo stotelėse. Tokių baterijų talpa siekė 81 proc. pradinės talpos.

Baterijos „talpos sumažėjimas“ esant žemai temperatūrai – netikslus terminas, nes baterijos talpa nesumažėja, bet padidėja energijos sąnaudos – dalis energijos prarandama šildant bateriją. Kokią įtaką tai turės realiam nuvažiuojamam atstumui? Žiemą mieste, esant maždaug nulinei temperatūrai, važinėjant trumpais atstumais, šiuolaikinio elektromobilio įveikiamas atstumas gali sumažėti apie 5 proc.

Jei trumpą atstumą važiuosite automagistrale, išvystydami maksimalų leistiną greitį, nuvažiuojamas atstumas gali sumažėti 10 proc. Esant -20 C°, jis gali sumažėti net 15– 20 proc.

Bet mūsų klimato sąlygomis daugeliu atveju elektromobilio vairuotojas žiemą nepastebės baterijos pajėgumo sumažėjimo, nes jis sieks tik keletą procentų.

Neretai teigiama, kad salono šildymas žiemą irgi labai didina elektromobilio energijos sąnaudas. Paprastai salono šildymas vidutiniškai reikalauja apie 3 kW per pirmąsias 5–10 važiavimo minučių, 2 kW per kitas 10 važiavimo minučių ir apie 1 kW temperatūrai palaikyti likusią kelionės dalį. Esant dabartinei baterijų talpai (50–100 kWh), tai nėra dideli kiekiai.

Žiemą įtakos elektromobilio nuvažiuojamam atstumui turi ir šie veiksniai: didesnis žieminių padangų pasipriešinimas riedėjimui, šlapia kelio danga, sumažėjęs variklio efektyvumas, mažesnės energijos rekuperavimo galimybės. Važiuojant greitkeliu – ir aerodinaminis pasipriešinimas (šaltas oras yra tankesnis, todėl aerodinaminis pasipriešinimas žiemą didesnis). Visi šie veiksniai didina ir tradicinių automobilių degalų sąnaudas.

Žiemą elektromobilio nuvažiuojamą atstumą galima padidinti. Jei turite garažą, naudokite jį. Jei turite galimybę prijungti elektromobilį prie elektros tinklo nakčiai, verta tai padaryti. Nustačius išvykimo laiką, elektromobilis ne tik maloniai sušildys jūsų saloną, bet pašildys ir bateriją, kad ji veiktų optimaliai.

Ilgėjantys garantiniai laikotarpiai

Pirkėjų nuogąstavimus dėl baterijų turėtų nuraminti gamintojai, siūlantys ilgus garantinius elektromobilių laikotarpius. Dauguma gamintojų suteikia 8 metų garantiją (kai kurie – 10 m.) arba 160 tūkst. km ridos garantiją. Per visą garantinį laiką baterijoje turi likti 70 proc. buvusios talpos.

Jeigu po minėto laikotarpio baterijos talpa sumažėtų daugiau nei žadėta, gamintojai sutinka pakeisti bateriją arba atkurti pradines jos charakteristikas. Jau yra pavyzdžių, kai suteikiama 10 metų garantija (iki 240 tūkst. km ridai), kuria galima pasinaudoti tuo atveju, jeigu baterijos talpa nebesiekia 90 proc. pradinės talpos. Tokie gamintojų įsipareigojimai suteikia daugiau pasitikėjimo, nes baterija yra brangiausia ir daugiausia pirkėjams nerimo kelianti elektromobilio dalis.

Kaip veiks naudoto elektromobilio baterija?

Kol kas antrinė elektromobilių rinka nėra didelė, bet po kelerių metų jos augimas įgaus pagreitį. Tik ar pirkėjai skubės įsigyti 200 tūkst. km nuvažiavusį elektromobilį?

„Technologijos tikrai dar nebus tiek pasikeitusios, kad dabartinių elektromobilių baterijos būtų niekam tikusios. Visiems parduodantiems ar norintiems įsigyti naudotus elektromobilius, pvz., 5 metų ir nuvažiavusį 100 tūkst. km, reikėtų ištirti elektromobilio baterijos būklę. Technologijos, galinčios tai padaryti, jau yra sukurtos, jos prieinamos ir Lietuvoje. Vystantis antrinei elektromobilių rinkai, baterijų diagnostikos tyrimai, nustatantys tikslią naudotos baterijos talpą, bus itin aktualūs ir toliau, nes baterijos kaina kol kas sudaro beveik pusę elektromobilio kainos“, – sako elektromobilių temas savo „Youtube“ kanale „OEVLT“ nagrinėjantis bei elektromobiliams skirtos internetinės platformos „BESTEV4ME“ bendraįkūrėjas Tadas Ratkevičius.

Ši publikacija – Susisiekimo ministerijos vykdomos komunikacijos kampanijos „Persėsk į elektromobilį“ dalis.

Šalies verslas vis drąsiau žvalgosi į elektrines transporto priemones. Automobilių parkų elektrifikavimas yra tik laiko klausimas, o elektriniais varikliais varomų transporto priemonių populiarėjimą versle lemia ir apčiuopiama finansinė nauda – šiandien juridiniai asmenys gali pasinaudoti ir kompensacija įsigydami elektromobilį, ir PVM atskaitos galimybe.

Apžvelkime, dėl ko elektra varomas automobilis verslui yra geras pasirinkimas. Rinkoje netrūksta elektromobilių, vienu įkrovimu galinčių nuvažiuoti 400–500 km, be to, kelionė elektriniu automobiliu yra kur kas pigesnė nei automobiliu su vidaus degimo varikliu, o elektromobilio priežiūra reikalauja mažiau išlaidų.

Griežtėjantys reikalavimai automobilių parkui

Vykdant transporto sektoriaus transformaciją, siekiama esminio pokyčio – kad elektromobilis versle taptų nebe išimtimi, o taisykle. Be to, valstybės kompensacijos (kurios yra tik viena iš elektromobilumo plėtros skatinimo priemonių) elektriniams automobiliams rodo, kad ir šalies komercinės paskirties transporto ateitis orientuota į nulinę taršą.

Alternatyviųjų degalų įstatyme įtvirtinta nuostata, jog nuo 2030 m. komerciniai automobiliai, varomi ne alternatyviaisiais degalais, negalės būti registruojami mūsų šalyje. Dar daugiau, pagal sugriežtintus žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimus nuo 2021 m. rugpjūčio iki 2025 m. pabaigos 60 proc. visų įsigyjamų lengvųjų automobilių anglies dvideginio emisijos turi būti iki 50 g CO2/km, o nuo 2026 m. – 100 proc. įsigyjamų automobilių turės būti tik nulinės CO2 emisijos.

Elektrinio automobilio įsigijimas – ne tik finansinė nauda, bet ir įvaizdžio dalis. Įmonės, nusprendusios savo transporto priemonių parką papildyti nulinės emisijos elektromobiliais, remia tvaraus transporto plėtrą ir yra įsipareigojusios saugoti aplinką. Tačiau, žvelgiant iš verslininkų perspektyvos, labai svarbūs yra ir ekonominiai skaičiavimai.

Elektromobilių pirkėjams – 88 mln. Eur subsidijų

Kompensacijomis pasinaudoti gali ne tik naują elektromobilį perkantys šalies gyventojai, bet ir verslo atstovai. Nuo 2022 m. birželio tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys kviečiami teikti paraiškas paramai gauti.

Lėšos skiriamos iš Modernizavimo fondo, kuriame 2022–2026 m. laikotarpiui numatyta 50 mln. Eur. Nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. paraiškas įsigyti grynuosius elektromobilius gali teikti taip pat ir šalies viešieji juridiniai asmenys, lėšos jiems yra skiriamos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kurioje 2023–2026 m. laikotarpiui numatyta 38 mln. Eur. Taigi, bendra skirtos paramos suma įspūdinga – ji siekia net 88 mln. eurų.

Iš Modernizavimo fondo juridiniams asmenims numatytos kompensacijos suma – 4 tūkst. eurų. Tokia kompensacija mokama pareiškėjui už kiekvieną įsigytą naują M1 ar N1 klasės elektromobilį, nuo kurio pirmosios registracijos datos yra praėję ne daugiau kaip 6 mėnesiai.

Elektromobilių entuziastas, tinklalapio 100procentuelektrinis.lt autorius Dainius Jakas komentavo, kad reikšminga, ilgą laiką galiojanti subsidija suteikia užtikrintumo. Kita vertus, pirkdami naują automobilį žmonės vertina ne tik tai, ką gali sutaupyti ar atgauti čia ir dabar, bet ir kokią naudą turės ilguoju laikotarpiu.

„Vienas iš elektromobilio privalumų yra tas, kad keliauti juo kainuoja perpus pigiau, o kai kuriais atvejais ir dar pigiau. Be to, elektromobiliai turi mažiau greitai besidėvinčių detalių – juose nėra žvakių, dirželių, filtrų, tepalų, sankabų, – taigi ir techninės priežiūros kaštai gerokai mažesni“, – vardija D. Jakas.

Septynerius metus vien elektra varomas transporto priemones vairuojantis D. Jakas sako suprantantis, kad dar ne visi Lietuvos vairuotojai pasiruošę pokyčiams, tačiau jie anksčiau ar vėliau įvyks, nes ribojimų, mokesčių ir baudų tiems, kas toliau riedės taršiomis transporto priemonėmis, tik daugės.

PVM atskaitos galimybė ir M1 kategorijos elektromobiliams

Elektromobilumo kainą įmonėms mažina ne tik kompensacijos, bet ir dar viena priemonė – PVM mokesčio atskaitos galimybė. Nors bet kuriais degalais varomi N1 ir M1 kategorijų automobiliai realiame gyvenime gali būti kaip dvyniai (toks pats kėbulas, toks pats interjeras, toks pats variklis), tačiau tik N1 kategorijos automobiliui, traktuojamam kaip „komercinės paskirties transporto priemonė“, galima išleistą PVM sumą įtraukti į PVM atskaitą.

Nuo šių metų pradžios fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra PVM mokėtojai, įsigyjantys iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius, gali pasinaudoti PVM atskaitos galimybe tiek N1, tiek M1 kategorijos elektromobiliams. Ne paslaptis, kad diskutuojama, kad PVM atskaitai numatytos kainų lubos, siekiančios 50 tūkst. eurų, gali būti per žemos.

Žinoma, už tokią sumą prabangaus elektrinio sedano nenupirksime, tačiau gana nemažai miesto SUV automobilių, sedanų, hečbekų kainuoja mažiau nei 50 tūkst. eurų. Bestev4me.eu tinklalapyje radome 87 tokius elektromobilius.

Elektromobilių iki 50 tūkst. eurų rinka ir pasiūla auga. Gamintojai atnaujina esamus, pateikia visiškai naujus, dar nematytus modelius. Konkurencijai augant, tikėtina, kad nemažai modelių, buvusių virš 50 tūkst. eurų kainų segmente, atsiras ir iki 50 tūkst. eurų segmente.

Įmonių vadovai, prieš svarstydami, verta ar neverta pirkti elektromobilį, turėtų sudėlioti visą grandinę: įvertinti kompensacijas, PVM atskaitos galimybes, paskaičiuoti, kiek kainuos eksploatacija, ypač kiek ji atpigs tada, jei įmonė įsirengs automobilių įkrovimo stoteles.

Papildomos lengvatos irgi leis sutaupyti

Svarstant, kokie automobiliai turėtų pakeisti senstelėjusius įmonės automobilius, reiktų įvertinti ir įvairias papildomas lengvatas. Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vyresnioji patarėja Aistė Gasiūnienė pabrėžia, kad elektromobiliams miestuose taikomos statymo, įvažiavimo lengvatos, suteikiama galimybė naudotis specialiai pažymėta viešojo transporto (A+) juosta. Komerciniai (N1 klasės) elektromobiliai yra atleisti nuo kelių mokesčio, o nuo 2026 m. jiems galios 75 proc. šio mokesčio lengvata.

Ataskaitoje „Fleet Barometer 2022“ automobilių parkų valdytojai prognozuoja, kad per ateinančius trejus metus 28 proc. komercinių automobilių ir 14 proc. mikroautobusų automobilių parkuose bus grynieji elektriniai automobiliai.

Norą keisti automobilių parką lemia praktiniai sumetimai. Svarbiausias jų – degalų sąnaudų mažinimas, taip pat rūpinimasis aplinka, atsakingo įmonės įvaizdžio kūrimas, rūpinimasis darbuotojų komfortu, nes, sėsdami prie elektromobilio vairo, jie gali mėgautis tyliu, maloniu ir sklandžiu vairavimu.

Nemažą įtaką tam taip pat darys ir įsigaliojusi Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva. Nuo 2022-ųjų įsigaliojus tvarios veiklos klasifikavimo sistemai, bankai turi peržiūrėti savo paskolų portfelius ir pirmenybę teikti tvariam verslui. Todėl įmonės, siekdamos gauti finansavimą, pvz., automobilių parko atnaujinimui, turės investuoti į švaresnes technologijas, t. y. elektromobilius bei automobilius su vandenilinio kuro elementais.

Ši publikacija – Susisiekimo ministerijos vykdomos komunikacijos kampanijos „Persėsk į elektromobilį“ dalis.

Lietuviai sparčiai jaukinasi elektromobilius – šiuo metu šalies keliais jų rieda daugiau nei 17 tūkstančių. Nepaisant augančio vairuotojų susidomėjimo elektromobiliais, juos vis dar gaubia įvairūs mitai. „Elektromobilis yra miestui“, „prie įkrovimo stotelių visada eilės“, „elektromobilis – ne variantas, jeigu neturi kur krauti namie“ – tokie ir panašūs nepagrįsti mitai dažnai kyla dėl žinių trūkumo ir dažniausiai vidaus degimo varikliu varomų automobilių savininkams. Kaipgi viskas yra iš tiesų? 15min įvertino dažniausiai pasitaikančius mitus ir jų (ne)pagrįstumą.

1. Elektromobiliai neįveikia didelių atstumų, tad tinka tik miesto kelionėms

Teiginys, kad elektromobiliai neįveikia didelių atstumų, buvo teisingas 2015 metais, kai Lietuvoje buvo surengtos pirmosios elektromobilių lenktynės Vilnius–Palanga. Jose dalyvavę pirmosios kartos „Nissan Leaf“, „BMW i3“, „Kia Soul“ ir „Volkswagen Up!“ׅ elektromobiliai, norėdami įveikti 150 km atstumą tarp įkrovimo stotelių, automagistrale judėjo apie 60 km/h greičiu – kitu atveju jiems nebūtų užtekę energijos.

Per kelerius metus daug kas pasikeitė ir teiginys, kad elektromobiliai neįveikia didelių atstumų, tapo klaidinančiu – užtenka pažvelgti į išaugusį elektromobilių asortimentą ir pamatysime, kad jų vienu įkrovimu įveikiamas atstumas neretai viršija 500 km. Elektromobilių gamintojai jau anonsuoja naujus modelius, kurie dėl patobulintos aerodinamikos, naujų efektyvių variklių ir šiek tiek didesnės baterijos talpos su visiškai įkrauta baterija galės nuvažiuoti iki 700 km.

„Mercedes EQS“ (732 km), „BMW iX“ (632 km), „Tesla Model 3“ (602 km), „Volvo EX90“ (585 km), „Skoda Enyaq Coup“ (570 km), „Volkswagen ID.3“ (559 km), „Nissan Aryia“ (536 km) – tik keli galingų modelių pavyzdžiai. Tačiau elektromobilių pasiūla itin gausi: rinkoje yra ir mažesnės talpos bateriją turinčių, pigesnių elektromobilių, pvz., apie 34 tūkst. eurų kainuojantis „Opel Corsa–e“, „Fiat 500e“ ar apie 19 tūkst. kainuojantis „Dacia Spring“, kurie patogesni naudojimui mieste, tačiau atstovauja ne visai elektromobilių rinkai, o tik miesto automobilių segmentui.

Šiuo metu gamintojai siūlo daugiau nei 100 modelių elektromobilių, kurių nuvažiuojamas atstumas yra didesnis nei 400 km. Taigi, anksčiau vienas pagrindinių veiksnių, sulaikydavęs potencialius pirkėjus nuo elektromobilio įsigijimo, buvo mažas įveikiamas nuotolis, o šiandien ši problema iš esmės nebeegzistuoja.

2. Esamas įkrovimo tinklas nepakankamas, prie stotelių formuojasi eilės

Tai, kad Lietuvoje elektromobilių įkrovimo tinklas nepakankamas ir jaučiamas stotelių trūkumas, – taip pat yra mitas. Įkrovimo stotelių tinklas nuolat auga. Nuo 2015 m. įkrovimo infrastuktūros skaičius Europos Sąjungos šalyse išaugo 890 proc. – nuo 48 iki 475 tūkst. prieigų. Lietuvoje 2015 m. tebuvo kelios viešosios įkrovimo prieigos, o šiandien jų mūsų šalyje yra jau virš tūkstančio.

Daugiau nei prieš metus AB Lietuvos automobilių kelių direkcija pradėjo viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatorių ir jų valdomų stotelių registravimą Lietuvoje.

„Pirmą kartą Lietuvoje sukurta bendra informacinė sistema, kurioje paprastai ir greitai galima pamatyti ir naudotis visiems prieinamais visų operatorių teikiamais statiniais ir dinaminiais duomenims apie viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas“, – sakė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Šiuo metu elektromobilumo informacinei sistemai https://ev.lakd.lt/ pastovius ir kintančius duomenis apie šalyje veikiančias viešąsias įkrovimo stoteles teikia daugiau nei 40 įkrovimo operatorių.

„Šios sistemos teikiamus duomenis jau pradėjo naudoti didžiausios kelionių planavimo platformos pasaulyje: „Google Maps“, „Waze“, „PlugShare“, „Chargemap“ ir kt. Taigi nuo šiol elektromobilių vairuotojai informaciją apie elektromobilių įkrovimo stoteles, jų vietą, užimtumą, įkrovimo sąlygas galės rasti ir sekti realiu laiku, dar patogiau bei greičiau“, – sako Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vyresnioji patarėja Aistė Gasiūnienė.

3. Neturint privataus namo su įkrovimo stotele, elektromobilis – netikęs pasirinkimas

Elektromobilio baterijos įkrovimas vyksta lėčiau nei benzininio ar dyzelinio automobilio degalų bako pildymas, tačiau ne įkrovimo greitis yra svarbiausia, o galimybė automobilį pasikrauti.

„Faktas, kad vidutiniškai 22–23 valandas per parą automobilis tiesiog stovi. Dažniausios jo stovėjimo vietos – ten, kur gyvename, ir ten, kur dirbame. Europoje vidutinis automobilio nuvažiuojamas atstumas per dieną – 50 km. Todėl vairuotojams daug svarbesnis įkrovimo stotelės pasiekiamumas nei maksimali prieigos galia“, – pastebi elektromobilių įkrovos stoteles gaminančios bendrovės „Elinta Charge“ vadovas Ignas Mikutis.

„Europos Sąjungos elektromobilių plėtros politika akcentuoja, kad 80–90 proc. visa ši infrastruktūra turi būti privati. Todėl visuomenė elektromobilių įkrovimui turi būti orientuota ne tik į elektromobilių įkrovimą viešosiose įkrovimo prieigose mieste, bet ir plačiau vertinti įkrovimo privačiose prieigose galimybes. Įrengiant privačias stoteles, galima pasinaudoti skiriama finansine parama. Tokios stotelės gali būti įrengtos ne tik individualiuose namuose, bet ir prie daugiabučių, įmonių ir institucijų teritorijose“, – sako Susisiekimo ministerijos atstovė A. Gasiūnienė.

Iki 2030 m. Lietuvoje planuojama iš viso įrengti 60 tūkst. įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. būtų viešosios ir pusiau viešosios. Šių tikslų įgyvendinimui jau pradėta teikti finansinė parama. Iš viso apie 90 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų lėšų suplanuota skirti viešosios įkrovimo infrastruktūros plėtros skatinimui šalia valstybinės reikšmės kelių, savivaldybėse, degalinėse, oro, jūrų uostuose, autobusų ir geležinkelio stotyse ir kitose vietose.

Siekiant potencialius įkrovimo infrastruktūros vystytojus ir elektromobilių naudotojus tinkamai informuoti apie plėtrus planus, Susisiekimo ministerija parengė žemėlapį (https://bit.ly/3s8cGsC), kuriame pavaizduoti nacionaliniai bei savivaldų įkrovimo infrastruktūros plėtros planų duomenys.

4. Elektromobiliai lėti, greitai važiuoja trumpą laiką, netinkami užmiesčio kelionėms

Tariamas elektromobilių lėtumas – dar vienas gajus mitas. Visi vairuotojai žino, kad važiuojant didesniais greičiais, pvz., automagistralėje šiltuoju metų laiku leidžiamu 130 km/val. greičiu, energijos sąnaudos didėja.

Tai būdinga ne tik elektromobiliams, bet ir automobiliams su vidaus degimo varikliais.

Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie važinėjimo mieste stilių: jei kiekvieną kartą užsidegus žaliam šviesoforo signalui, vairuotojas stengsis kuo greičiau pasiekti 50 km/val. greitį, jo degalų sąnaudos bus kur kas didesnės, negu to vairuotojo, kuris startuoja lėčiau ir važiuoja ramiau.

Ekspertai pripažįsta, kad elektromobilių nuvažiuojamas atstumas daug labiau priklauso nuo važiavimo sąlygų, negu automobilių su vidaus degimo varikliais, todėl realiam nuvažiuojamam atstumui įtakos turi ne tik greitis (jį sumažinus keliais km/h, elektros energijos sąnaudos gali sumažėti keliais procentais), bet ir oro temperatūra ir net vėjo kryptis.

Kiek kilometrų galima įveikti elektromobiliu, važiuojant santykinai pastoviu maždaug 130 km/h greičiu? Ar elektromobiliams tai vis dar iššūkis? Į tai atsako eksperimentus realiomis sąlygomis atlikę įvairių automobilių žurnalų ir portalų žurnalistai. Rezultatai rodo, kad dauguma naujų elektromobilių modelių vienu įkrovimu, greitkeliu važiuodami 130 km/val. greičiu, gali įveikti daugiau nei 300 km.

5. Elektromobilis tinkamas būti tik antruoju šeimos automobiliu

Šiais laikais automobilius gaminančios korporacijos kiekvienam lengvųjų automobilių segmentui siūlo atitinkamus modelius. Kaip ir renkantis „tradicinį“ automobilį, taip ir ieškant tinkamiausio elektromobilio, galima dairytis skirtingose kategorijose.

Technologinei pažangai pasiekus esamą lygį, jau galima išsirinkti tiek labiau miestui tinkančią transporto priemonę, tiek erdvų, tolimoms kelionėms tinkantį elektromobilį. Tokie elektromobiliai pritaikyti keliauti su šeima ar draugais, juose didelė salono erdvė dera su pažangiomis technologijomis ir tvarumu. Dažnai šiems dideliems automobiliams parenkama tvari salono apdaila, pagaminta iš perdirbtų medžiagų.

Ši publikacija – Susisiekimo ministerijos vykdomos komunikacijos kampanijos „Persėsk į elektromobilį“ dalis.

Gerai žinome, kad elektromobiliai – ekologiški, tylūs. Tačiau, be akivaizdžių skirtumų, susijusių su išmetamu kenksmingų teršalų kiekiu, yra ir kitų veiksnių, rodančių ryškius skirtumus tarp vidaus degimo variklius turinčių automobilių ir elektromobilių bei galinčių daryti įtaką transporto priemonės naudotojo apsisprendimui pirkti elektromobilį.

Pigesnė priežiūra, efektyvesnis gerokai pigesnės energijos naudojimas, sparčiai besiplečianti viešoji įkrovimo infrastruktūra – tai labai svarbūs veiksniai, kuriuos turi įvertinti perkantys naują ar naudotą automobilį.

Mažiau judančių dalių – paprastesnė priežiūra

Vidaus degimo variklį sudaro daug dalių, tad logiška to pasekmė – automobilio priežiūra yra brangesnė. Labai daug komponentų yra judantys, o tai reiškia, kad reguliariai reikia keisti tepalus, filtrus, dirželius ir kitas vidaus degimo varikliu varomiems automobiliams būdingas, greičiau besidėvinčias dalis.

Kadangi elektromobilių varikliuose įrengta net dešimt kartų mažiau judančių dalių – jiems nereikia tepalų, juose nėra generatoriaus dirželio, tepalo filtrų – todėl mažesnė gedimų tikimybė, bet to, sumažėja ir tikimybė, kad dėl vieno komponento gedimo automobilį teks gabenti į servisą.

Vis dėlto tinkamai ir laiku atlikta elektromobilio profilaktinė patikra taip pat yra reikalinga.

Elektromobiliai energiją naudoja efektyviau

Elektros varikliai daugiau nei 85 proc. elektros energijos paverčia į mechaninę energiją arba judesį, o vidaus degimo varikliai – tik 40 proc. ir mažiau.

Elektromobiliai turi daugiapakopes energijos rekuperacijos sistemas, leidžiančias efektyviau atgauti elektros energiją stabdant, riedant ar važiuojant nuokalne. Be to, šiuolaikiniuose elektromobiliuose įdiegiamos pagalbos greitkeliuose ar spūstyse informacinės sistemos, leidžiančios lengviau pritaikyti važiavimo greitį prie esamų eismo sąlygų ir drauge dar labiau sumažinti sunaudojamos energijos kiekį.

Skaičiavimai rodo, kad vienam kilometrui įveikti elektromobilis sunaudoja vidutiniškai 5 kartus mažiau energijos nei benzinu varomas automobilis. Taigi, kaip toli elektromobilis gali nuvažiuoti vienu įkrovimu, priklauso ne tik nuo baterijos talpos ir eismo sąlygų, bet ir nuo važiavimo įpročių, t. y. kaip efektyviai vairuotojas išnaudoja galimybę važiuojant kelyje įtraukti elektromobilio bateriją.

Elektromobiliu važiuoti pigiausia

Elektromobilio įkrovimo kaina priklauso nuo to, kur jis kraunamas. Šiuo metu Lietuvos energetikos agentūros skelbiamais 2023 metų II ketvirčio duomenimis, elektriniu automobiliu važiuoti gerokai pigiau nei automobiliu su vidaus degimo varikliu. Pavyzdžiui, lengvuoju keleiviniu elektromobiliu 100 km nuvažiuoti kainuoja 4,37 Eur, dyzelinu varomu automobiliu – 7,81 Eur, benzinu – 11,23 Eur.

Viešosiose įkrovimo stotelėse kilovatvalandės kaina gali svyruoti nuo 0 iki 0,80 Eur.

„Įkrovimo paslaugos kainai įtaką daro įkrovimo prieigų galia, vieta bei skaičius, aptarnaujamų elektromobilių skaičius. Šiuo metu mūsų šalyje yra registruota daugiau kaip 40 įkrovimo paslaugas teikiančių operatorių, tikimės, kad ateityje jų skaičius dar didės, o įkrovimo paslaugų kaina taps patrauklesnė ir dėl didesnės konkurencijos“, – sako Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vyresnioji patarėja Aistė Gasiūnienė.

Kalbant apie nuvažiuojamo kilometro kainą, ne mažiau svarbu įvertinti, kokios yra galimybės įkrauti elektromobilį būnant namuose ar darbe.

Šiuo metu pats palankiausias, patraukliausias būdas elektromobilį įkrauti privačiai, naudojant atsinaujinančių išteklių elektros energiją, t. y. namie ar biure, turint nuosavą saulės elektrinę, tada nuvažiuoto kilometro kaina yra pati mažiausia.

Mėnesio ir metinės elektromobilio priežiūros išlaidos

Elektra varomas transportas dažniausiai yra prižiūrimas kitaip ir genda kitaip. Elektromobilių baterijos nereikalauja nuolatinės priežiūros, paprastai baterijoms suteikiama 8 metų garantija.

Elektromobilių techninė priežiūra dažniausiai atliekama kartą per dvejus metus, benzininių ar dyzelinių automobilių – nuvažiavus 15–20 tūkst. kilometrų, t. y. 1–3 kartus per metus.

Nors dėl baterijos elektromobiliai yra sunkesni, tačiau jie turi regeneracinę stabdžių sistemą, taigi greitas stabdžių nusidėvėjimas elektromobiliuose yra mažai tikėtinas. Tiesa, dėl didesnės masės elektromobilio padangų protektorius nusidėvi greičiau nei įprasto automobilio.

Norint elektromobilio salone išlaikyti aukštos kokybės orą ir komfortišką atmosferą, salono oro filtras turėtų būti keičiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Tam, kad elektromobilis veiktų ilgiau ir sklandžiau, retkarčiais būtina atnaujinti jame esančią programinę įrangą.

Prie mėnesinių ir metinių techninės priežiūros išlaidų taip pat reikėtų pridėti visas paslaugas, kuriomis naudojasi elektromobilio vairuotojas. Tai gali būti automobilio plovimas ir valymas, automobilio kėbulo dažų padengimas apsaugine plėvele ir pan., tačiau šių paslaugų kaina yra tokia pati, kaip ir prižiūrint automobilį su vidaus degimo varikliu.

Turėti ar nuomotis elektromobilį?

Elektromobilio eksploatavimo išlaidas galima sumažinti pirmiausia atsakingai renkantis ne tik jo įkrovimo būdą, bet ir ekonomiškai jį vairuojant, laiku ir tinkamai atliekant jo būtinąją techninę priežiūrą.

„Atėjo laikas atsakingai kiekvienam įvertinti, ar atsisakyti taršaus automobilio ir jį pakeisti kitu mažiau taršiu, ar nuosavo automobilio išvis neturėti ir naudotis vis didėjančiomis įvairiomis kitomis keliavimo alternatyvomis – važiuoti autobusu, dviračiu, paspirtuku, pagal susitarimą prireikus važinėti darbovietės elektromobiliu arba naudotis automobilių nuomos ar dalijimosi paslauga.

Beje, automobilių nuomos ir dalijimosi paslaugas teikiančios bendrovės taip pat siūlo nemažą elektromobilių pasirinkimą. Be to, nuomojantis elektromobilį ar juo dalijantis, nereikia galvoti apie įkrovimo kainą, vietą, kur jį pastatyti miesto centre ar miegamajame mikrorajone, vasarinių ir žieminių padangų keitimą ar techninę automobilio priežiūrą. T

Todėl, įvertinus eksploatavimo išlaidas, energijos sunaudojimo efektyvumą, priežiūrą, skatiname rintis elektromobilius“, – pabrėžia A. Gasiūnienė.

Ši publikacija – Susisiekimo ministerijos vykdomos komunikacijos kampanijos „Persėsk į elektromobilį“ dalis.

Šiandien elektromobilių kaina dar yra didesnė už tos pačios klasės ir dydžio automobilius su vidaus degimo varikliais, bet prognozuojama, kad jau nuo 2027 m. kainos susilygins, o vėlesniais metais elektromobiliai taps net pigesni. Tačiau nereikia skubėti vertinti vien tik elektromobilio kainos, neišsiaiškinus, kiek kainuos elektromobilio eksploatacija, kiek sutaupysime per metus, dvejus ar penkerius.

Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vyresnioji patarėja Aistė Gasiūnienė pabrėžia, kad didelę įtaką elektromobilių paklausai turi gyventojų perkamoji galia.

„Šiuo metu daugiausia elektromobilių yra įsigyjama tose Europos šalyse, kurių gyventojų perkamoji galia yra didžiausia. 2022 m. statistika rodo, kad iš visų Europos Sąjungoje parduodamų naujų elektromobilių daugiau kaip 30 proc. įsigyja vos penkių Šiaurės ir Vakarų Europos šalių gyventojai. Šiose šalyse gyventojo grynosios metinės pajamos (GMP) viršija 32 tūkst. Eur.

Švedijoje, kur GMP didesnės nei 35 tūkst. Eur, daugiau nei pusė naujai įregistruotų automobilių yra elektromobiliai. O štai Bulgarijoje, kur GMP siekia apie 7 tūkst. Eur, elektromobiliai sudaro tik 4 proc. visų parduodamų naujų automobilių“, – pastebi A. Gasiūnienė.

Lietuvoje 2022 m. (GMP – 11,8 tūkst. Eur) elektromobiliai sudarė beveik 8 proc. visų parduodamų automobilių. Rinkos tyrimai rodo, kad vis daugiau ir Lietuvos gyventojų pirktų elektromobilius, jei įsigijimo sąlygos būtų palankesnės. Šiuo metu dalis kainos skirtumo tarp elektromobilio ir vidaus degimo varikliu varomo automobilio kompensuojama iš valstybės teikiamos paramos elektromobiliui įsigyti, svarbu kartu įvertinti ir kitas elektromobiliams įsigyti ar naudoti taikomas paskatas.

Kainų skirtumas taip pat šiek tiek mažesnis antrinėje elektromobilių rinkoje. Antrinėje Lietuvos automobilių rinkoje nuperkama kiek daugiau nei pusė elektromobilių. Šios rinkos potencialas dar neišnaudotas – prognozuojama, kad ir naudotų elektromobilių pardavimai antrinėje rinkoje gerokai augs.

2023 m. rugsėjo pradžioje Lietuvos kelių transporto priemonių registre buvo įregistruota beveik 17 tūkst. elektromobilių, iš kurių daugiau kaip 10 tūkst. – grynieji elektromobiliai. Susisiekimo ministerijos duomenimis, sparčiausias elektromobilių skaičiaus didėjimas matomas pastaraisiais metais. Nuo 2020 m. sausio 1 d. elektromobilių skaičius šalyje padidėjo 6 kartus, palyginti su 2022 m. sausio 1 d. – beveik du kartus.

Vilnius pirmauja

Pasak A. Gasiūnienės, aiškiai pirmauja Vilnius – sostinėje ir Vilniaus rajone bendrai yra apie 8,2 tūkst. elektromobilių, antroje vietoje – Kaunas, kuriame kartu su Kauno rajonu važinėja apie 3 tūkst. elektromobilių, trečioje – Klaipėdos miestas ir rajonas, kur yra apie 1,4 tūkst. elektromobilių.

Visuose kituose miestuose elektromobilių gerokai mažiau, pavyzdžiui, Šiaulių miesto ir rajono gyventojai vairuoja apie 550, Panevėžio miesto ir rajono – apie 410 elektromobilių.

A. Gasiūnienės teigimu, elektromobilių skaičiaus didėjimui didelę įtaką turi ne tik perkamoji galia, įkrovimo infrastruktūros plėtra, bet ir domėjimasis naujomis technologijomis, noras keistis ir aplinkosaugos klausimų aktualumas.

Ekonomija išryškėja per ilgesnį laikotarpį

Lyginant elektromobilio ir automobilio su vidaus degimo varikliu kainas, labai svarbu įvertinti ir eksploatacines – degalų, techninės priežiūros, remonto, draudimo – išlaidas ir kt.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį benzininių automobilių vairuotojai 100-ui kilometrų vidutiniškai degalams išleido 11,2 Eur, dyzelinių automobilių vairuotojai – 7,8 Eur, o elektrinių automobilių vairuotojų išlaidos degalams siekė tik 4,4 Eur/100 km.

Elektromobilių temas savo „Youtube“ kanale „OEVLT“ nagrinėjantis bei elektromobiliams skirtos internetinės platformos „BESTEV4ME“ verslo partneris Tadas Ratkevičius palygino 20 elektromobilių su tos pačios klasės vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais – visais atvejais, įvertinus eksploataciją, po penkerių metų bendros išlaidos (įsigijimo ir eksploatacijos) buvo elektromobilių naudai.

„Elektromobilio priežiūra yra 3–4 kartus pigesnė, nes elektromobilis vidutiniškai turi 100 kartų mažiau judančių dalių, jam nereikia tepalų, filtrų, tarpinių ir pan. Elektromobilių techninė priežiūra gerokai retesnė, pavyzdžiui, kas dvejus metus, be to, dažnai nepriklauso nuo nuvažiuotų kilometrų, o benzininio ar dyzelinio automobilio savininkas, nuvažiavęs 15 ar 20 tūkst. kilometrų, turi keisti tepalus, tad vidaus degimo variklio automobilių priežiūra dažnai atliekama du kartus per metus“, – sako T. Ratkevičius. Elektromobilio atsiperkamumą spartina ir valstybės skiriama kompensacija. Bet labiausiai taupymą lemia nuvažiuoti kilometrai. Šiuo metu elektromobiliu važiuoti vidutiniškai kainuoja 2–3 kartus pigiau nei benzininiu ar dyzeliniu automobiliu.

Skaičiuojant, kad vidutinis šalies gyventojas per metus nuvažiuoja 20 tūkst. km, o per 5 metus – 100 tūkst. km, sutaupoma labai daug. Bet jeigu gyventojas turi įsigijęs nutolusią saulės elektrinę ar įsirengęs ją ant stogo, kilovatvalandės kaina dar beveik perpus mažesnė, tad važiuoti elektromobiliu yra apie 5 kartus pigiau nei automobiliu su vidaus degimo varikliu.

„Visi mano skaičiavimai rodo, kad bet kuris šiuo metu Lietuvoje parduodamas elektromobilis, įvertinus, kad po 5 eksploatacijos metų jis bus parduotas, vertinant įsigijimo bei išlaikymo kaštus, bus pigesnis, lyginant su analogišku benzininiu ar dyzeliniu automobiliu“, – reziumuoja T. Ratkevičius.

Spartus baterijų kainų mažėjimas

Elektromobiliuose naudojamos tos pačios ličio jonų baterijos, kokios yra mūsų nešiojamuosiuose kompiuteriuose ar išmaniuosiuose telefonuose. Tobulėjant baterijų gamybos technologijoms, didėjant elektromobilių gamybai, baterijų kainos mažėja gana sparčiai.

Stambiausi automobilių rinkos dalyviai investuoja milijardus, kad užsitikrintų baterijoms reikalingų žaliavų ar komponentų žaliavų tiekimą ir padidintų elektromobilių gamybą.

Be to, reikia įvertinti, kad kuo baterija talpesnė, tuo ji brangesnė. Todėl to paties modelio elektromobiliai dažnai komplektuojami su skirtingos talpos baterijomis: jeigu elektromobiliu važinėsite mieste, jums nereikia itin talpios ir gerokai brangesnės baterijos, leidžiančios įveikti kelis šimtus kilometrų.

Gamintojai siekia valdyti visą grandinę

Automobilių gamintojai teigia siekiantys iki 2030 m. elektromobilių gamybos sąnaudas sumažinti 40 proc. Norima perkelti daugelio komponentų gamybą į automobilių gamyklas, gamintojai svarsto patys gaminti energiją, kad taptų labiau nepriklausomi nuo kainų augimo kritinėse situacijose, pavyzdžiui, kaip buvo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje. Netgi svarstoma įsigyti kasyklas, kad užsitikrintų žaliavų tiekimą.

Netolimoje ateityje įtakos elektromobilių kainos mažėjimui turės ir kitas veiksnys: elektromobilio konstrukcija yra paprastesnė, todėl gamintojai projektuoja visiškai naujas, gerokai našesnes surinkimo linijas, labai daug tikimasi iš modulinės gamybos, kai gaminami atskiri moduliai, o paskutiniame etape jie tik sujungiami.

Parama įsigijimui

Pagal priimtą Pridėtinės vertės mokesčio pakeitimo įstatymą, nuo 2023 m. sausio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai, įsigiję elektromobilį iki 50 tūkst. Eur su PVM, gali elektromobilio įsigijimo PVM įtraukti į PVM atskaitą.

2022–2026 m. laikotarpiui Susisiekimo ministerija iš Modernizavimo fondo lėšų skyrė 50 mln. eurų paramą elektromobiliams įsigyti. „Pasinaudojus parama, jau įsigyta daugiau kaip 2,5 tūkst. elektromobilių. Naujam grynajam elektromobiliui įsigyti kompensacijos dydis siekia 5 tūkst. Eur, jeigu elektromobilis naudotas iki 4 metų – 2,5 tūkst. Eur. Juridiniams asmenims, įsigyjantiems naują grynąjį elektromobilį, skiriama 4 tūkst. Eur“, – sako A. Gasiūnienė.

Nuo šių metų rugpjūčio šalies viešieji juridiniai asmenys taip pat gali teikti paraiškas dėl kompensacijų už įsigytus naujus arba naudotus grynuosius elektromobilius, tam 2023–2026 m. laikotarpiu numatyta 38 mln. Eur Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų.

Daugiau informacijos apie elektromobilumą galite rasti – ČIA.

Daugiau informacijos apie kompensacijas elektromobiliams įsigyti galima rasti – ČIA.

Ši publikacija – Susisiekimo ministerijos vykdomos komunikacijos kampanijos „Persėsk į elektromobilį“ dalis.

Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas dviračių infrastruktūros planavimui ir projektavimui bei spartesnei dviračių ir pėsčiųjų takų plėtrai. Šiuos klausimus Lietuvos ir užsienio ekspertai aptarė Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Dviračių Lietuva“, kurią Susisiekimo ministerija rengė kartu su Lietuvos dviratininkų bendrija, Europos Komisijos atstovybe ir Europos dviratininkų asociacija.

Susisiekimo ministerija įžvelgia dviračių transporto plėtros poreikį ir jai kelia didelius tikslus. Dėl to pirmąjį kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje 2022 m. Susisiekimo ministerija kartu su AB Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybėmis inventorizavo šalies dviračių takus, įvertino jų būklę, sudarė nacionalinį dviračių žemėlapį ir išskyrė prioritetinius takus.

Iki 2035 m. Lietuvoje esantis 3 000 km dviračių takų tinklas išaugs bent iki 5 000 km, o visuomenės dalis, besinaudojanti dviračiais, padvigubės – nuo 5–6 proc. dabar iki 12–13 proc.

Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės patarėjas Nemunas Abukauskas akcentavo, kad Lietuva pasuko teisingu keliu, plėtodama šalies dviračių infrastruktūrą.

„Esame parengę dviračių transporto plėtros gaires – pagrindinį dviračių politiką nustatantį nacionalinį dokumentą. Gairės Susisiekimo ministro įsakymu turėtų būti patvirtintos netrukus.

Lietuvos siekis – kad iki 2035-ųjų dviratis taptų pilnaverte, saugia ir patogia transporto priemone“, – pasakojo N. Abukauskas.

N. Abukausko teigimu, jeigu bent 20 proc. automobilių vairuotojų juos iškeistų į dviratį, gatvių platinimo poreikio nebeliktų.

„Potencialas yra, nes, kaip rodo apklausos, 40 proc. žmonių turi dviratį, o dar 40 proc. jį įsigytų, jeigu būtų tinkamos sąlygos jo laikymui“, – pridūrė N. Abukauskas.

Lietuvos dviratininkų bendrijos vadovas Paulius Bakutis ragino konferencijos dalyvius atkreipti dėmesį į Nyderlandų pavyzdį. Pasak jo, svarbu, kad dviratininkai gerai jaustųsi takuose, o gatvės būtų saugios visiems eismo dalyviams – suaugusiems, vaikams ir senjorams, tiek einantiems pėsčiomis, tiek keliaujantiems dviračiu.

Būtent taip ir kuriama miestų infrastruktūra Nyderlanduose: atsižvelgiant į visų eismo dalyvių poreikius, tačiau prioretizuojant pažeidžiamiausių, t. y. pėsčiųjų ir dviratininkų, poreikius.

„Šiuo keliu Nyderlandai pasuko prieš daugiau nei 50 metų, ir aš siūlyčiau imti ir naudotis gerąja Nyderlandų bei kitų šalių patirtimi. Ieškoti savo sutrumpintų kelių į sėkmę“, – R. Bakučiui pritarė N. Abukauskas.

Lietuvos ambicijas ir požiūrį į dviračių infrastruktūrą konferencijoje Vilniuje išskyrė Europos dviratininkų federacijos atstovas Fabianas Kusteris.

„Būtina pilnai integruoti dviračius – įskaitant ir elektrinius – į miestų susisiekimo sistemą ir kurti saugią ir patogią dviračių infrastruktūrą. Mes integruojame dviračių transportą į miesto susisiekimo infrastuktūrą, tuo pačiu ir edukuodami, o edukacija prasideda nuo vaikų skatinimo naudotis dviračiais“, – konferencijoje kalbėjo F. Kusteris.

Jo manymu, integruojant dviračius į bendrą eismo sistemą, turi būti keliami aukšti infrastruktūros standartai, užtikrinant patogias ir saugias dviratininkų eismo sąlygas bei komfortą, kalbant apie patogų dviračių statymą miestuose.

Taip pat būtina „minkštoji veika“, pavyzdžiui, programos, kurios skatintų visuomenę važiuoti dviračiu kasdien – į mokyklą, darbą ar kitas veiklas.

Užsienio ekspertai taip pat akcentavo dviračių infrastruktūros junglumo būtinybę: ši transporto rūšis bus patogi ir mylima, jeigu ja keliaujantieji tai daryti galės be pertrūkių. Junglumas aktualus takams tiek tarp skirtingų miestų mikrorajonų, tiek tarp gyvenviečių.

Svečių teigimu, tik užtikrinus dviračių infrastruktūros tinklo junglumą, galima sparti dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra.

Europos judumo savaitės veiklos bendrai finansuojamos Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

„Sparčiai daugėjant elektromobilių skaičiui, daugelio šalių geroji patirtis rodo, kad 90 proc. jų įkrovimo infrastruktūros turi būti privati – tai ekonomiškiau, patogiau ir didina motyvaciją rinktis elektromobilį.“ – pabrėžia Lietuvos energetikos agentūros l.e.p. direktorė Agnė Bagočiutė.

2023 m. rugsėjo 7 d. VšĮ Lietuvos energetikos agentūra paskelbė kvietimus fiziniams asmenims teikti paraiškas elektromobilių privačioms įkrovimo prieigoms įsirengti ir ragina individualių bei daugiabučių namų gyventojus aktyviai naudotis galimybe gauti dotaciją rengiantis persėsti į elektromobilį.

Paraiškas galima teikti iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

Paraiškos teikiamos https://lea.submittable.com/submit

Pagal atnaujintas po ankstesnio kvietimo finansavimo sąlygas:

• paraiškas gali teikti, gauti dotaciją ir tie gyventojai, kurie jau yra įsirengę elektromobilio privačią įkrovimo prieigą po 2023 m. balandžio 1 d.
• gyventojai nekilnojamąjį turtą, kur įsirengė ar planuoja įsirengti įkrovimo prieigą, gali valdyti nuosavybės teise ar panaudos pagrindais, jį nuomotis.
• gyventojai gali pasirinkti labiausiai poreikius atitinkančias įkrovimo stoteles su prieiga (-omis) iki 11 arba 22 kW, su dinaminiu galios valdymu, ar be jo, įvertinus vidinio tinklo įvado galią.
• vieno gyventojo įrengiamų įkrovimo prieigų bei teikiamų paraiškų skaičius neribojamas.

Dotacijos elektromobilių privačioms įkrovimo prieigoms įsirengti teikiamos Lietuvos energetikos agentūrai įgyvendinant jungtinį projektą „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“ pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.

Europos judumo savaitės veiklos bendrai finansuojamos Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Rugsėjo 16–22 dienomis Lietuvoje vyks tradicinė Europos judumo savaitė – didžiausia pasaulyje tvaraus judėjimo kampanija. Ši iniciatyva dvidešimt antrąjį kartą sujungs viso pasaulio bendruomenes, o dalyvauti 2023 m. judėjimo savaitėje jau ruošiasi per 2000 miestų Europoje ir kituose žemynuose.

Lietuvoje Europos judumo savaitės ambasadore šiemet tapo Susisiekimo ministerija, kuri sostinėje organizuos didžiausius Europos judumo savaitės renginius, o šalies savivaldybės, organizacijos ir verslai prisidės savomis šventinės savaitės veiklomis.

„Šiemet Lietuvoje Europos judumo savaitės estafetę perima Susisiekimo ministerija. Siekiame, kad ši iniciatyva plačiai nuskambėtų visoje šalyje, todėl džiaugiamės matydami, kaip noriai savivaldybės jungiasi prie šios kampanijos. Norisi, kad Europos judumo savaitė nebūtų tik vienkartinis reiškinys kiekvieną rugsėjį, o priešingai – kad Lietuvos gyventojai turėtų galimybę rinktis ir rinktųsi sveikiausius kelionių būdus tiek sau, tiek ir aplinkiniams“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Europos judumo savaitė Vilniaus Lukiškių aikštėje bus oficialiai atidaryta rugsėjo 16 d., šeštadienį. Atidarymo renginiu taps „Darnaus judumo mugė“ ir diskusijos, kuriose dalyvaus Lietuvos susisiekimo sektoriaus ir darnaus judumo ekspertai, Europos Parlamento, Europos Komisijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir verslo įmonių atstovai. Diskusijos bus tiesiogiai transliuojamos Lrt.lt portale ir Susisiekimo ministerijos „Facebook“ socialinio tinklo paskyroje.

„Darnaus judumo mugėje“ numatomos plataus spektro diskusijos apie tai, kokie pokyčiai automobilių vairuotojų Lietuvoje laukia nuo 2035 m., bus aptariami vairavimo įpročių ir kultūros pokyčiai šalies keliuose, viešojo transporto perspektyvos bei pėsčiųjų ir dviratininkų realybė. Diskusijose dalyvaus automobilių dalijimosi paslaugas teikiančių įmonių atstovai.

Renginyje dėmesys bus skirtas ir neišvengiamai ateities transporto rūšiai – autonominiam transportui. Lukiškių aikštėje veiks dirbtiniu intelektu sugeneruota paroda, vaizduojanti, kaip šio amžiaus pabaigoje atrodys šiandien populiarus transportas, pavyzdžiui, traukiniai ir laivai.

Europos judumo savaitės starto – „Darnaus judumo mugės“ – metu Lukiškių aikštėje taip pat vyks darnaus judumo sektoriuje veikiančių verslų, organizacijų ir institucijų mugė su stendais. Praeiviai bus kviečiami išbandyti interaktyvias pramogas ir žaidimus, susipažinti su interaktyviu geležinkelio stočių žemėlapiu ir edukacine paspirtukų trasa, išbandyti elektrą generuojantį dviratį ir skirtingus keliavimo būdus Vilniuje.

Lukiškių aikštėje įsikurs ir interaktyvi žalioji stotelė, prie kurios nusifotografavę šventės dalyviai galės talpinti kadrus į socialinį tinklą „Instagram“, žymėti @Susisiekimoministerija su grotažymėmis #JudumoSavaitė ir #MobilityWeek bei burtų keliu laimėti Europos judumo savaitės prizus.

Europos judumo savaitės dienos Lietuvoje bus dedikuotos skirtingoms judėjimo priemonėms ir būdams – pėsčiomis ir dviračiais, viešuoju transportu, dalijimosi paslaugomis, mikromobilumo priemonėms. Saugiam eismui bus skirtas meninis performansas, Lukiškių aikštėje vyksiantis rugsėjo 18 d.

Rugsėjo 22 d. vilniečius ir sostinės svečius suvienys „Fancy Bike Ride – judėkime puošniai kartu“ iniciatyva – kelionė dviračiais nuo Katedros aikštės iki Seimo rūmų.  Šio pasivažinėjimo tikslas – įrodyti, kad dviratis yra patogi transporto priemonė, kuria galima keliauti į darbą netgi pasipuošus kostiumu ar suknele.

Tradiciškai rugsėjo 22 d. šalies miestuose minima „Diena be automobilio“ – jos metu kursuojantis viešasis transportas keleivius veža nemokamai. Vykdyti šią iniciatyvą planuoja Vilniaus, Šiaulių, Utenos, Alytaus, Kėdainių, Pakruojo ir kt. miestų viešojo transporto vežėjai.

Akmenės rajono savivaldybėje autobusai, kursuojantys 78 nr. žymėtu maršrutu, apimančiu kone visą rajono teritoriją, rugsėjo 22 d. kursuos nemokamai. Dar daugiau – tądien ir elektromobilių viešojo įkrovimo paslauga vairuotojams bus nemokama.

Šiaulių miestas rugsėjo 22 d. keleivius viešuoju transporto veš ne tik nemokamai, bet ir aktyviai. Mieste bus organizuojamos lenktynės „Laisvė judėti“, kurios vyks nuo PC „Akropolis“ iki Prisikėlimo aikštės. Dalyviai lenktyniaus skirtingais būdais: bėgdami, važiuodami dviračiu, elektriniu paspirtuku, keliaudami autobusu bei elektromobiliu. Lenktynių metu bus siekiama išsiaiškinti, kuria transporto priemone Šiauliuose judėti galima greičiausiai.

Senajame žemyne ir už jo ribų nuo 2002 m. vykstanti Europos judumo savaitė yra tarptautinė iniciatyva, skirta didinti gyventojų sąmoningumą apie darnų judumą mieste, siekiant keisti gyventojų keliavimo įpročius bei skatinti alternatyvius keliavimo būdus: mikrojudumo priemonėmis, dviračiais, pėsčiomis, viešuoju transportu ar dalijimosi paslaugomis.

Daugiau informacijos apie Europos judumo savaitę ir jos renginius visoje Lietuvoje rasite interneto puslapyje www.judumas.lt bei Susisiekimo ministerijos socialiniuose tinkluose „Facebook“  ir „Instagram“.

Europos judumo savaitės veiklos bendrai finansuojamos Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.